Į klausimus atsako i Lentvario bendruomenės "Kilimai" (www.sbkilimai.lt/), atstovas Arūnas K.

p.s. Tekstą parengė Mindaugas U.

1.        Kaip priėjote prie sprendimo, kad reikia naikinti sodų bendriją? Ar daug diskusijų, priešininkų tuo klausimu buvo?

Sprendimas prieitas dėl to, kad SB neperspektyvus juridinis asmuo ir savivaldybių yra ignoruojamas.

Kai tvarkėmės dokumentus, tai pasakė ir notaras: „Sodų bendrijų steigimas uždraustas, tai tik laiko klausimas kada jos išnyks“

Vienas iš veiksnių, paskatinusių sodų bendrijos panaikinimą tai, kad žmonės pradėjo išstoti iš sodų bendrijos narių, dėl to kitiems turėjo didėti mokesčiai.

Prasmės eiti aiškintis į teismus, su išstojusiais iš narių, nėra. Nes tai tik supykdo žmones ir neigiamai įtakoja visą bendruomenę.

Neverta mėginti išlaikyti tai, kas nebeturi ateities.

2.        Kiek laiko užtruko S.B. panaikinimas? Kiek tai "kainavo"?

Užtruko apie 2 metus. Kaina priklauso nuo pirmininko, buhalterės ir narių valios. Mums kainavo mažiau, nes pats turiu ir bankrotų administratoriaus kvalifikacija ir teisininko išsilavinimą - tai padėjo.

Kaina, labai individualus dalykas, priklauso nuo daugelių aplinkybių. Mes susitvarkėme su skolininkais, dėl to išsiskirsčius, sodininkai dar gavo išmokas.

3.        Ar daug buvo biurokratinių kliūčių S.B.  panaikinime? Gal kas nors įkalbinėjo "palikti viską , palaukti geresnių laikų?"

Kliūčių „valdiškuose namuose“ nebuvo. Labai svarbu pasiruošti teisingai dokumentus, viską daryti pagal įstatymo „raidę“.

Didžiausia kliūtis, gali būti: skola valstybei ar savivaldybei.

Iš sodininkų organizacijų, nebuvo sulaukta palankumo ar paramos kaip ir ką daryti, atvirkščiai sulauktas priešiškas nusistatymas.

4.        Ar pasikeitė kasdieninis gyvenimas, panaikinus S.B.? Kaip jos panaikinimas įtakojo "žmonių bendruomenės mikroklimatą"? - ginčų, nesutarimų padaugėjo ar pamažėjo?

Žmonės inertiški, sunkiai priima naujus dalykus, įpratę prie įpročiu, nusistovėjusios tvarkos, prisiminimų.

Tad, daugelis buvo įpratę reikalauti, kad padarytų už dyką, o jei negaudavo, kaltindavo „vagį“ pirmininką ir buhalterę.

Jei kas būdavo blogai eidavo pas pirmininką, ir jei jis nieko nedarydavo – jis blogas.

Dabar tenka patiems mąstyti ir spręsti viską. Tenka mokintis bendradarbiauti, kooperuotis. Sužinoma, kad kai kuriais klausimais reikia kreiptis į tam tikras valstybines institucijas.

Tai teigiamai veikia žmones, bendruomenę, kaimynystę. Labiau buria žmones nei buvęs sodų bendrijos statusas.

Nebeliko kolektyvinės atsakomybės. Kiekvienas, dabar turi individualiai sudaryti sutarti su atliekų tvarkytoju.

Gyvenimas palengvėjo pirmininkui ir buhalterei – jų nebeliko. Iš esmės nelabai kas ir pasikeitė.

5.        Koks "santykis" su valdžia? Koks jos požiūris į naujai „atsiradusią“ valdomą teritoriją?

Valdžia kaip vanduo - vieną dieną švarus, kita dieną murzinas.

Kai buvo priiminėjimas sprendimas dėl likvidavimo seniūnas pasisakė ir nepritarė likvidavimui, kas labai darė keblų balsavimą. Suprantama, nes valdžiai buvo patogiau nematyti ir nespręsti problemų, tik atsiriboti „tai Jūsų vidaus reikalas“.

Dabar, iš lėto su vietine seniūnija, prasideda bendradarbiavimas.

6.        Kas dabar prižiūri „tvarką“ buvusioje sodų bendrijoje?

Tvarka prižiūri patys žmonės, kurie turi jungtis ir bendrauti bendru reikalu.

Nustota dairytis į šalis, kaltinti visus, išskyrus savo neveiklumą ir apatiškumą.

Pereita prie pozicijos“ PRADĖKIME DARYTI“

7.        Kaip Jūsų bendruomenėje su finansais: situacija blogesnė ar geresnė? (t.y. ne pinigų kiekis, o galimybė nuveikti vieną ar kitą „darbelį“. Juk anksčiau buvo privaloma visiems susimokėti, dabar remia kas nori)

Dabartiniu metu, finansų susirenkam tik vandens priežiūrai. Visi kiti projektai finansuojami pačių žmonių pagal jų tiesioginius poreikius, pvz.: gatvių tvarkymas.

Anksčiau, surinkdavome pinigus tam kad išsimokėti algas. Bet koks papildomas darbas – papildomas rinkimas. Dabar, tuos pinigus, kuriuos skirdavo buhalterės, pirmininko darbo apmokėjimui, žmonės gali panaudoti tiesiogiai savo aplinkos  gerbūviui tvarkyti.

Nebeliko ginčų, kodėl daromas darbas „anoje gatvelėje, palei kaimyno tvorą, o palei mus nieko nedaroma..“

Taip pat, mūsų bendruomenei galima pervesti 2%  procentų paramą.

Mintyse sukasi „projektų“ galimybės, dabar kaip tik ateina europinės lėšos bendruomenių projektams.

8.        Koks ~procentas buvusių sodininkų, tapo bendruomenės nariais?

Bendruomenės nariais, tapo gal 10 proc. sodų narių iš 300

Iš principo nėra prasmės būti „legaliu“ bendruomenės nariu. Užtenka dalyvauti veikloje ir pritarti vykdomiems darbams.

„Legalumas“ reikalingas daugiau tvarkant reikalus su notarais, savivaldybe.

9.        Vis girdisi, kad sodų bendrijos turi problemų su žemės kadastrų registrais. Panaikinus S.B. problemų tuo klausimu padaugėjo ar sumažėjo?

Negirdžiu tokių problemų.

Matau naujai prasidėjusias statybas, kurios vyksta ir nesustoja.

Žemės paskirtis nesikeičia, kaip buvo dokumentuose parašyta „žemės ūkio paskirties“ taip ir liko.

Vienintelė problema, kai žmonės turi senus dokumentus, jiems kyla keblumų su adresais, nes sklypo numeris neatitinka suteikto adreso, nėra kas išrašo pažymą.

Kreipiamasi  pas seniūną.

10.    Kas prižiūri kelius buvusioje S.B., kieno jie atsakomybėje?

Faktiškai ,visi tvarkomės patys kaip ir tvarkėmės.

Kai kuriose vietose, pasitvarkė geriau nei prie S.B.  buvimo, nes pinigų judėjimas ir aiškesnis ir prasmingesnis. Žmonės efektyviau patys kontroliuoja savo pinigus ir sprendžia kaip juos išleisti.

Buvome padare „kelių matavimus“-  pinigai i balą, niekam to nereikia.

Panaikinus S.B. kelius, jie automatiškai tapo savivaldybės atsakomybėje.

Su savivaldybę  šiuo klausimu po kol kas nepradėjome diskutuoti. Anksčiau aiškiai pasakydavo: sodai nepriklauso savivaldybėms ir tai ne mūsų bėdos.

Dabar teisiškai taip nėra ir dialogas dar bus ateityje, iš kitokių pozicijų. „Kozeriai“ mūsų rankose.

Mūsų teritorijai nebegalioja sodininkų bendrijų įstatymas, vadovaujamasi visiškai kitais teisiniais aktais.

11.    Kaip Jūsų pasirinkimą vertina aplinkinės sodų bendrijos?

Tikslios informacijos neturiu. Kiek žinau, aplinkines sodų bendrijos dar nėra pasinaikinusios, ar besiruošiančios pasinaikinti.

Teko sulaukti skambučių iš kitų sodų bendrijų, kurios sužinojo, kad pasinaikinome sodų bendrijos statusą. Teiravosi kas ir kaip.

Buvau susitikęs su žmogumi iš vienos sodų bendrijos Žemaitijoje, aptarėme jų esamą situaciją. Ne visur įmanoma panaikinti sodų bendrijas, kai kur gal net ir netikslinga. Situacijos gali būti įvairios.

Galimas kelias, burti/kurti bendruomenes ir ruoštis panaikinti S.B., perimant dalines funkcijas.

12.    Praėjus daugiau kaip metams, ar pakartotų žmonės savo sprendimą "naikiname sodų bendriją“?

Geras klausimas. Manau, kad pritartų.

Yra patenkintų, yra nepatenkintų. Skundžiasi daugiau senesnio amžiaus, kurie tikisi kad už juos viskas turi būti padaryta pirmininko, ir pirmininkas turi būti atsakingas.

Tie kurie prisidėjo veikloje, mąsto apie rytojų plačiau ir supranta kas kame, supranta problematiką - tikrai nesiskundžia ir vertina kaip teisingą žingsnį ir pasirinkimą.

Dėkoju už atsakymus.

----------------------
Tekstą galima laisvai naudoti kitose svetainėse.