Dėl kelių

2012 m. liepos 1, priimtas įstatymas numato:
"nuostatos dėl bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių perdavimo ir bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esančios vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir valymo sistemų išpirkimo įsigalioja 2013 m. sausio 1 d."
 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=430761

Realiai, nieko negalima daryti ir niekas neįsigaliojo:
"LR APLINKOS APSAUGOS KOMITETAS
POSĖDŽIO PROTOKOLO
IŠRAŠAS
2013-02-06 Nr. 107-P-3
Vilnius
6. SVARSTYTA. Dėl sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatos įgyvendinimo (parlamentinė kontrolė).
NUTARTA. Prašyti Aplinkos ministerijos per tris mėnesius parengti poįstatyminius teisės aktus dėl Sodininkų bendrijų 6 straipsnio 1 dalies nuostatų, susijusių su kelių ir vandens infrastruktūros perdavimu, įgyvendinimo."
http://sbasociacija.lt/index.php?psl=19101&klb=1

Situacija, lieka tokia kokia buvo.


  

Dėl vandens tyrimų

(informacija būsimam visuotiniam susirinkimui, gauta iš NVSPL, Kauno skyriaus)

Bendras vandens testas, pagal "„Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“  normatyvą kainuotu ~185 lt.
Jei daryti testą, tik nustatant ar vanduo teršiamas fekalais, kaina ~32 lt. (tai būtu tik dalis viso bendro testo už ~185 lt.)

Varijuoti galima įvairiai: pvz. daryti tik vieną bendrą testą už 185 lt (pagrindinės maudyklės vieta, prie ištekėjimo, nes čia medžiagų sankaupa didžiausia) ir plius keletą už ~32 lt. pasirinktini per tvenkinio "vidurį" ir "pradžioje". 

O galima daryti tris testus (tvenkinio pradžia/vidurys/pabaiga) už ~35 lt. O gal užtektu vieno už ~185 lt?

O gal iš vis nieko nedaryti, geriau nežinoti kokiame vandenyje maudomės, kokiu laistome daržus, kokiame vandenyje žuvys auga, kurias mes sugauname ir valgome... apsispręsime per visuotinį susirinkimą.

Jei netingite skaityti, atsakymas iš NVSPL, Kauno skyriaus:
Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje yra atliekami paviršinio vandens tyrimai pagal HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“. Taip Jūs galėsite įvertinti vandens tinkamumą maudynėms.

Pagal šią HN vandens mėginyje atliekama: Žarninių enterokokų skaičiaus nustatymas membraninio filtravimo metodu 14,50 Lt., žarninių lazdelių (E.coli) skaičiaus nustatymas membraninio filtravimo metodu 17,90 Lt., salmonelių (Salmonella spp.) aptikimas tiesioginio pasėlio metodu 40,10 Lt., vandens kokybės mikrobiologiniai parametrai neturi viršyti HN nurodytų verčių. Tačiau esant vandens eutrofikacijai, būtina nustatyti Kjeldalio azotą 45,0 Lt., amonio azotą 21,50 Lt., bei bendrojo fosforo koncentraciją 27,50 Lt.vandenyje ir deguonies sotį 17,80 Lt.

Mikrobiologiniam tyrimui reikia pristatyti vandens mėgininį steriliame inde, kurį galite pasiimti mūsų laboratorijos priėmimo poskyryje. Cheminiam vandens tyrimui reikia atnešti 2 ltr. vandens. Butelis tinka ir nuo mineralinio vandens, tik prieš įpilant reikia praskalauti tuo pačiu vandeniu.

Mėginiai pristatomi tą pačią dieną, bet jeigu nėra galimybės galima pristatyti mėginį praėjus 12 val. po mėginio paėmimo, tačiau mėginį reikia laikyti šaltai.

Mėginiai priimami kiekvieną darbo diena nuo 8.00 iki 15.30 val.
Mikrobiologinių cheminių tyrimų atsakymai būna per 4-5 d.
Mūsų adresas: Aušros g. 44, 201 kab., telefonas pasiteiravimui (8-37) 33 16 99

Dėl tvenkinio

Vidinis mūsų tvenkinys, yra ~3 hektarai. Paskutiniu metu, galime stebėti užtikrintą „step by step“ tvenkinio dumblėjimą, užžėlimą žolėmis. Kuo visa tai baigsis?

1.      Nemalonus kvapas, kurį teks uostyti vakarais

2.      papildomų uodų kiekį (uodai veisiasi vandens telkiniuose, tad dumbliai/žolės ypatingai gera priedanga uodų lervoms nuo žuvų, kurios minta jais)

3.      Prarastos poilsio zonos: maudytis bus nemalonu

4.      Kas laisto daržus: dumblu atsiduodantis vanduo, jūsų darže (smarvė nepriduoda “mineralų“ jūsų augalams, atvirkščiai – tai galimo užkrato šaltinis)

Kokie galimi sprendimo būdai?
Mechaninis išvalymas – brangu ir neilgalaikis (iškasti vieną kubinį metrą žemių vidutiniškai kainuoja daugiau nei 5 litus, 3ha ploto tvenkinio išvalymo sąmata siektų milžiniškus pinigus)
Žolės vadinamos „elodėjomis“, kurių apstu mūsų tvenkinyje, neįmanoma išnaikinti mechaniškai. Atvirkščiai, jos dauginasi ne šaknimis o antžemine dalimi - pradėjus masiškai plėšyti jas, jų gali prisidauginti dar daugiau. Tada jau pastoviai reikės mechaniškai jas valyti... dabar dalinai tą ir darom, kur ne kur, efektyvu keliems mėnėsiams.

Cheminis – pilti chemiją į vandenį... brangu ir mažai atsirastu norinčiu tai daryti. Efektyvu tik tais metais.. o kitais metais ką daryti?

Biologinis – priekrančių priežiūra, žuvų įveisimas. „Įkandama“ mūsų situacijoje, todėl plačiau apie jį.

Priekrančių priežiūra:
a)  visi žinome, kad krentantys lapai į vandenį, nusėda dugne, pradeda pūti ir teršią vandenį. Tad pirmiausia, pagal galimybes reiktu kirsti, naikinti visus priekrančių menkaverčius lapuočius medžius. Tuo būdu sumažinsime patenkančių lapų kiekį į tvenkinį, mažės organinės medžiagos dugne.
b) kanalizacija – lyg ir nėra problemos, tačiau kai kuriuose taškuose, reiktu padaryti vandens analizę, nustatant ar nėra padidinto užterštumo fekalu. (Tai kainotu ~150 lt. Priklausytu nuo mėginių kiekio, tuo klausimu bus pasiaiškintai atskirai)
Įžuvinimas:
Berods prieš ~5 m. buvo mėginimas įžuvinti tvenkinį amūrais, tačiau  pageidaujamo rezultato nesulaukta. Matomai, kažkas buvo ne taip atlikta (pvz. jų kiekis ir suleidimo proporcijos). Teisingai viską pasiruošus, įvertinus rizikos faktorius turėtu viskas būti viskas gerai. Praktiškai nerasite nei vieno neigiamo atsiliepimo, jei viskas buvo padaryt tvarkingai, laikantis specialistų patarimų ir taisyklių.
Kokių žuvū mums reikėtu?
Plačiakakčiai ir amūrai -  maitindamosi jos išvalo tvenkinio vandenį nuo planktono, tame tarpe, ir fitoplanktono, kuris sukelia „vandens žydėjimą“. Amūras kartu su plačiakakčiu atlieka tvenkinio švarintojo funkciją, nes maitinasi sužėlusiais augalais, stambiais dumbliais. Poros kilograminių plačiakakčių užtenka išvalyti vieno aro tvenkinuką.
 
Buvo susiekta su keliiomis žuvininkystės įmonėmis (kapliai, išlaužas). Sužinota: 

Įžuvinimas mums kainuotu ~5 000 lt (t.y. suleidžiant 200 gr žuvis. Jau tą patį rudenį, jos būtu ~1 kg. Kad pasiekti tokį svorį, galime tik spėlioti, keik arų/hektarų reiktu joms nuvalgyti žolių, kad pasiektu tokį svorį...)

Rizikos faktoriai, galintis įtakoti sėkmę:
Žvejyba – jas galima pagauti su meškere. 
Spręsti būtų galima, tikrinant žvejus – kas tai galėtu daryti? Kuo remiantis būtu galima uždrausti žvejoti suleistas žuvis? -  gal koks gamtos apsaugos skyrius galėtu uždrausti... daug neatsakytu klausimų ir jie analizuojami, jei žinote kaip ką daryti – parašykite
 Lydekos – jų mūsų tvenkinyje gali būt per daug. Laikas skelbti lydekų medžioklę...  
Sprendimas: Tikėtina, bus organizuojamos JONINĖS, tad programoje gal atsiras vieta „konkursui“ nuo pat ryto – lydekų žvejyba, vakaro žuvienei. O gal padaryti bartonių kaimo lydekų gaudymo varžybas? :)
Žuvys gali išplaukti į Nerį, šalia esančius tvenkinius. 
Sprendimas – uždėti sietus, pratekėjimo vietose.

Bėda yra ta, kad geriausias laikas įžuvinimui yra kovo mėnuo. 2012 visuotiniame susirinkime, nebuvo pristatyta numatomų darbų-išlaidų sąmata, kalbėta apie įžuvimą.
Pavasario susirinkime, prie visų numatomų darbų bus pristatytas ir šis, tada ir spręsime. Suma didele, reik apgalvoti, diskutuoti aktyviai ir smarkiai. Laiko laukti lieka vis mažiau ir kiekvienais metais kainuos vis brangiau. Darbo finansavimui, gal tikslinga būtu panaudoti pinigus už neveikianti vandens bokštą, jei jį priduotumėme į metalo laužą (dėl bokšto pridavimo į metalo laužą bus atskira informacija)

p.s. Informacijos pasitikrinimui:
Preliminariems pasiskaičiavimams, kiek mums reiktu žuvų rekomenduojama:
http://bartzuve.lt/veiklos/ezeru-ir-tvenkiniu-izuvinimas/
Kainas galite gauti susieke su įmonėmis, užsiimančiomis žuvų veisimu:
http://www.akvakultura.lt/home.php?lng=LT&id=178